Mano mamos paveikslas

Motinos dienos proga kiekvienas 7a klasės mokinys nustebino savo vienintelę, mylimiausią, brangiausią mamą, įteikdamas jai savo darbą – žodžiu pieštą paveikslą. Mamai galima skirti tik gražius ir šiltus žodžius. Mokiniai tarsi tyrėjai pasinėrė į buvimo motina esmę. Jaunimo akyse mama yra nuolat besikeičianti moteris – kartais ji linksma, kitąkart pilna liūdesio, vieną dieną elgiasi audringai, o kitą matome jos silpnumą. Mama draugė, mama moteris, mama globėja, mama virėja…. Ji viską atleidžia, viską ištveria. Vaikų akyse mama visada yra gražiausia. Ypatingą dėmesį septintokai atkreipė į motinos rankas – švelnios, jautrios, „šios rankos mane „supo“, „glostė“.

Mamos paveikslas nupieštas žodžiais, grafiškai papuoštas tapo savotiška padėka „už tai, kad esi“.